Realus veiksmas – Asmeninis vystymąsis
Kas yra Morita Terapija?
Morita Terapija yra labai efektyvi ir orginali psichoterapijos forma. Morita Terapijos metodas dažnai yra apibendrinamas trimis taisyklėmis: Priimk visus savo jausmus, žinok savo tikslą (-us), ir daryk tai, kas turi būti padaryta. Morita psichoterapija atsirado XX a. pradžioje Japonijoje. Jos pradininkas ir sukūrėjas buvo japonų psichiatras Shoma Morita. Jis buvo Džikei (Jikei) universiteto medicinos mokyklos psichiatrijos departamento vadovas. Iš pradžių šis terapijos metodas buvo sukurtas gydyti chronišką drovumą – shinkeishitsu, kuris buvo gana dažnai sutinkamas to meto Japonijoje. Vėliau Morita Terapijos pritaikymas paplito ir pačioje Japonijoje ir už jos ribų – Šiaures Amerikoje, Europoje. Kuriant šią orginalios terapiją Shoma Morita įtakojo psichologiniai Zen Budizmo principai.
Pagrindinės Morita Terapijos Idėjos
Jausmų natūralumas (Arugamama)
Priimti savo jausmus – reiškia neignoruoti arba stengtis išvengti jų, o atvirkščiai, sutikti juos. Jei sužinotumėte, kad laimėjote loterijoje, būtumėte susijaudinęs ir laimingas. Bet jei sužinotumėte apie artimojo mirtį tikriausiai jaustumėte liūdesį ir širdgėlą. Tokie jausmai yra natūralus atsakas į mūsų gyvenimo aplinkybes ir mums nereikia stengtis “pataisyti” ar “pakeisti” jų. Arugamama (tikrovės tokia kokia ji yra priėmimas) tai mūsų jausmų ir minčių priėmimas nebandant jų pakeisti ar užslopinti. Tai reiškia, kad jeigu jaučiatės prislėgti, reikia priimti šį prislėgtumo jausmą. Jeigu jaučiate nerimą, reikia priimti šį nerimo jausmą. Nereikia stengtis nukreipti dėmesio ir energijos į jausmų būseną, o stengtis vietoj to nukreipti pastangas į tai, kaip gyventi gyvenimą gerai. Reikia numatyti tikslus ir žengti link to, kas yra svarbu, nepaisant to, kad kartais tenka susidurti ir gyventi kartu su nemaloniomis būsenomis.
Kartą, kai Moritos paklausė, ką drovūs žmonės turėtų daryti, jis atsakė: “Prakaituoti”.
Jausmai yra nekontroliuojami
Žinoti savo tikslą – reiškia žinoti, ką norima pasiekti, ir labai svarbu žinoti, kaip tai pasiekti. Morita teigė, kad kontroliuoti mintis mes galime ne daugiau, nei kontroliuoti oro permainas, kadangi abu reiškiniai yra be galo sudėtingos natūralios sistemos. Ir jeigu mes neturime vilties kontroliuoti savo emocijų, mes negalime būti atsakingais už tai, kad jaučiame karštį ar šaltį. Už ką mes galime būti atsakingi ir ką galime visiškai valdyti, tai yra mūsų elgesys, ir tai Moritai yra pati švenčiausia atsakomybė. “Ką dabar reikia daryti?” – tai skamba tarsi mantra jo terapijos metoduose. Daugumos vakariečių terapeutų nuomone, prieš imantis veiksmų yra būtina pakeisti ar modifikuoti savo jausmų būseną. Jie teigia, kad reikia “nugalėti” baimę nušokti nuo tramplyno į baseiną, ar įgyti pasitikėjimą, kad galėtum kalbėti viešai. Bet iš tikro yra visai nebūtina pakeisti savo jausmų, kad imtis veiksmų. Netgi mūsų pastangos siekiant pakeisti jausmus dažnai priverčia jaustis mus dar blogiau. Kada mes išmoksime priimti savo jausmus, atrasime, kad galime imtis veiksmų, nekeisdami jausmų būsenos. Dažnai ėmęsi veiksmų pakeičiame ir jausmus. Pavyzdžiui, pasitikėjimas yra įgyjamas keletą kartų ką nors sėkmingai atlikus.
Egocentriškumas ir Kančia
Vakarų psichoterapijoje yra daugybė etikečių, naudojamų žmogaus psichologiniam funkcionalumui apibūdinti – apimtas depresijos, apsėstas, nepataisomas, priklausomas. Dauguma iš mūsų ima susitapatinti su tomis etiketėmis, vietoj to, kad ištirtų savo potyrius. Jeigu mes pastebėtume savo patyrimus, mes atrastume, kad mūsų sąmoningumas kas akimirką keičiasi. Kai mes perdaug susirūpinę savimi, mūsų dėmesys nebėra laisvas, bet tampa nesveikai egocentriškai prikaustytas. Ir kuo daugiau mes kreipiame dėmesio į savo simptomus (pvz. nerimo), tuo labiau mes pakliūvame į šiuos sukaustymo spąstus. Kada mes esame įsijautę į kokią nors veiklą, nerimas išnyksta, nes mūsų dėmesys yra nukreiptas į veiklą. Bet kada mes bandome “suprasti” ar “pataisyti” ar “nepaisyti” savo jausmų ir iškilusių situacijų, tada mūsų egocentriškumas atsiduria dėmesio centre. Tai suteikia daugiau kančios negu palengvėjimo. Tai kaip tada galima išsivaduoti iš šio egocentriško dėmesio? – pasak vieno iš Morita Terapijos propaguotojų Takahisa Kora, “Atsakymas slypi praktikoje, kurios dėka siekiama įvaldyti aplinkinio pasaulio betarpišką pajutimą. Tai vadinama į realybę orientuotu požiūriu, trumpai tariant, išsilaisvinimas nuo egocentriškumo.”
Galiausiai Morita Terapijos dėka žmogus išmoksta priimti savo minčių ir jausmų kaitą ir pagrįsti savo elgesį remiantis tikrove bei tuometiniu tikslu. Išgijimo procesą lemia ir žymi ne diskomforto palengvėjimas ar kokios tai idealios būsenos pasiekimas (kas yra neįmanoma), bet konstruktyvių veiksmų atlikimas, kas padeda žmogui gyventi pilnavertį prasmingą gyvenimą, nepriklausomą nuo emocinių būsenų.